Pamokymų nektaras, 2 posmas
atyāhāraḥ prayāsaś ca
prajalpo niyamāgrahaḥ
jana-saṅgaś ca laulyaṁ ca
ṣaḍbhir bhaktir vinaśyati
Atsidavimo tarnystei pragaištingi šeši dalykai: (1) valgyti ir kaupti daugiau negu būtina, (2) vaikytis sunkiai pasiekiamų žemiškų tikslų, (3) be būtinumo kalbėti pasaulietinėmis temomis, (4) laikytis šventraščių nurodymų dėl jų pačių arba visiškai juos atmesti, (5) bendrauti su pasaulietinės mąstysenos žmonėmis, ir (6) geisti materialių laimėjimų.
6 Veiksniai, sunaikinantys bhakti
1. Atyāhāra
Kaupimas per daug
2. Prayāsa
Beprasmės pastangos
3. Prajalpa
Tuščios kalbos
4. Niyamāgraha
Neteisingas požiūris į taisykles
5. Jana-saṅga
Materialistų draugija
6. Laulya
Godumas
Veiksnių aprašymas
1. Valgyti ir kaupti daugiau negu būtina (Atyāhāra)
Pagrindinė problema, su kuria kas gyvenimas susiduria sąlygotos sielos – gimimas, senatvė, ligos ir mirtis. Materialiame pasaulyje norint gyventi tenka dirbti, tačiau nereikia kaupti daugiau, negu būtina svarbiausiems poreikiams patenkinti.
Gamtoje gyvos būtybės, kurios yra žemesniosiose evoliucijos pakopose, nevalgo ir nekaupia daugiau negu reikia. Todėl gyvulių karalystėje nėra ir ekonominių problemų. Jei gatvėje paliksime ryžių maišą, atskridę paukščiai sules kelis grūdelius ir vėl nuskris. Tuo tarpu žmogus nusineš jį visą.
Atyāhāros kategorijai priskiriama: spekuliatyvių mąstytojų žinių kaupimas, karmių veikla, bhukti-kāmių (geidžiančių materialios laimės), mukti-kāmių (trokštančių išsivadavimo) ir siddhi-kāmių (norinčių mistinės yogos tobulumo) troškimai.
2. Vaikytis sunkiai pasiekiamų žemiškų tikslų (Prayāsa)
Kaupimas ir persivalgymas reikalauja didžiulių ir visiškai beprasmių pastangų. Dievas sutvarkė, kad kiekvienas žmogus, jei jis turi sklypą ir neužtrukusią karvę, galėtų taikiai gyventi.
Laimė, žmogus apdovanotas tobulesniu protu ir gali ugdyti Krišnos sąmonę. Deja, vadinamasis civilizuotas žmogus, kuriam Dievo pažinimas nerūpi, naudojasi savo protu, kad daugiau pasiglemžtų.
Tikroji religija moko žmones pasitenkinti tuo, kas būtiniausia, ir kartu ugdyti Krišnos sąmonę. Jeigu mes stengiamės pažinti ne Absoliučiąją Tiesą, vadinasi, tolydžio vis labiau rūpinamės savo dirbtiniais poreikiais.
3. Be būtinumo kalbėti pasaulietinėmis temomis (Prajalpa)
Nereikalingos šnekos – kliūtis dvasinio tobulėjimo kelyje. Susitikę su draugais, mes tuoj pat imame taukšti niekus, kvaksėti kaip varlės. Kalbėti reikia apie Krišnos sąmonės judėjimą.
Nedalyvaujantys Krišnos sąmonės judėjime skaito šūsnis laikraščių, žurnalų, romanų, sprendžia kryžiažodžius ir užsiima kitais niekais. Vakarų šalyse žmonės, sulaukę garbingo amžiaus, žaidžia kortomis, žvejoja, žiūri televizorių ir postringauja apie politiką. Visi šie tušti užsiėmimai priskiriami prajalpos kategorijai.
4. Neteisingas požiūris į taisykles (Niyamāgraha)
Šventraščių taisyklių laikymasis dėl greitos naudos vadinasi niyama-āgraha, o šastrų taisyklių ignoravimas vadinasi niyama-agraha.
Besidomintys Krišnos sąmone turėtų laikytis taisyklių ne tam, kad materialiai klestėtų, o kad tobulėtų Krišnos sąmonėje. Griežtai laikytis reguliatyvių principų – reiškia atsisakyti draudžiamo sekso, mėsos valgymo, azartinių žaidimų ir svaigalų vartojimo.
5. Bendrauti su pasaulietinės mąstysenos žmonėmis (Jana-saṅga)
Jana-saṅga – tai bendravimas su tais, kurie nesidomi Krišnos sąmone. Tokio bendravimo reikėtų visiškai atsisakyti. Štai kodėl Śrīla Narottama dāsa Thākura patarė mums gyventi su atsidavusiais Krišnos pasekėjais (bhakta-sane vāsa).
Reikia nuolat tarnauti Viešpačiui, tarnauti Jam kartu su kitais bhaktomis. Bendravimas su tais, kurie dirba bendrą darbą, padeda pasiekti gerų rezultatų.
6. Geisti materialių laimėjimų (Laulya)
Noras praplėsti savo sąmonę užsiimant mistine yoga, įsiliejus į Brahmano būtį ar pasiekus materialią gerovę – tai godumas (laulya). Bet kuris materialios sėkmės siekimas arba pastangos padaryti tariamą dvasinę pažangą yra kliūtis kelyje į Krišnos sąmonę.
Šiuolaikiniai ginkluoti konfliktai tarp kapitalistų ir komunistų kyla dėl to, kad nepaisoma Śrilos Rūpos Gosvāmi patarimo atsisakyti atyāhāros. Visi pasaulio turtai priklauso Krišnai, o visos gyvos būtybės turi prigimtinę teisę naudotis Dievo nuosavybe gyvybei palaikyti.
Śrī Īśopaniṣad, 1 mantra
īśāvāsyam idaṁ sarvaṁ
yat kiñca jagatyāṁ jagat
tena tyaktena bhuñjīthā
mā gṛdhaḥ kasya svid dhanam
"Visa, kas gyva ir negyva šioje visatoje, priklauso Viešpačiui ir yra Jo valioje. Todėl imti reikia būtiniausius dalykus, kurie skirti mums kaip mūsų dalis, ir nesikėsinti į kitką, gerai suvokiant, kam viskas priklauso."
Įsidėmėk posmą
atyāhāraḥ prayāsaś ca
prajalpo niyamāgrahaḥ
jana-saṅgaś ca laulyaṁ ca
ṣaḍbhir bhaktir vinaśyati
"Pamokymų nektaras" 2 posmas
Klausimai
- Išvardinkite šešis veiksnius, kurie sunaikina atsidavimo tarnystę.
- Pateikite pavyzdžius, iliustruojančius šiuolaikinę atyāhārą.